Naujienos

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – vieninga informacinė sistema, kurioje kaupiami duomenys apie prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą, jų pajamų lygį. ŪADT paskirtis – surinkti ir kaupti duomenis iš žemės ūkio produkciją gaminančių ūkių. Šie duomenys apibendrinami, analizuojami. Jais naudojasi įvairios ES institucijos nagrinėdamos žemės ūkio, kaimo plėtros ir kitas problemas, formuojant bendrąją žemės ūkio politiką.

Ūkiai į ŪADT atrenkami pagal ekonominį dydį ir tipą. Skelbiami tik susisteminti ir apdoroti duomenys, rodantys ūkių grupių vidutinius rezultatus.

Analizuoti 18 ūkių duomenys

Zarasų r. į ŪADT 2017 m. atrinkta 18 ūkių. Tai daugiausia mišrūs ūkiai, užsiimantys gyvulininkyste ir augalininkyste. Pastaraisiais metais išaugo mėsinius galvijus auginančių ūkių skaičius, mažėjo pienininkystės krypties ūkių. Tam turėjo įtakos žemos pieno supirkimo kainos. Zarasų r. žemės priskiriamos prie labai nepalankių ūkininkauti, todėl ganyklos ir pievos sudaro didžiąją dalį respondentinių ūkių žemės ūkio naudmenų. Auginami ir grūdiniai augalai, bet didžioji dalis užaugintų grūdų sušeriama gyvuliams. Parduoti dažniausiai auginami rugiai, žieminiai kviečiai, grikiai. Augalininkystės produkcijos (išskyrus grikius) derlingumas beveik 2 kartus mažesnis negu Utenos apskrities ir Lietuvos ūkiuose.

1 lentelė. Grūdinių augalų derlingumas, t/ha

Analizuoti ekonominiai rodikliai

Išanalizavus ekonominius rodiklius, matyti, kad jie gerokai skiriasi nuo Lietuvos respondentinių ūkių vidutinių rodiklių.

2 lentelė. 2017 m. Zarasų r. respondentinių ūkių finansiniai rodikliai

Zarasų r. ūkių pelningumas 2017 m. buvo didesnis nei Utenos apskrities ir Lietuvos ūkių, bet Zarasų rajono ūkiai dirbtų nuostolingai, jei negautų subsidijų. Ūkiams jos – gyvybiškai svarbios, užtikrina veiklos tęstinumą, palaiko pajamų lygį. Be šių dotacijų ūkiai veiklos vykdyti negalėtų. Didesnis subsidijų procentas pajamose yra ūkiuose, kurie plečia veiklą, didina gyvulių bandas, ekologiniuose ūkiuose.

Rajono ūkių skolinimosi lygis 2017 m. buvo mažesnis nei Utenos apskrities ir Lietuvos respondentinių ūkių. Formuojant ūkio turtą, skolintos lėšos sudarė tik 12 proc. Tai rodo, kad ūkių finansinė rizika yra pakankamai maža. Tačiau be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti ūkio plėtros, apribojama naujų investicijų galimybė ir dėl to ūkiai tampa mažiau konkurencingi rinkoje.

Analizuojant Zarasų r. ūkių rodiklius, matyti, kad kintamų sąnaudų dalis bendrojoje produkcijoje didesnė nei vidutiniškai Lietuvos respondentinių ūkių.

Didesnės kintamos sąnaudos lėmė mažesnį grynąjį pelningumą. Ūkiuose reikėtų išanalizuoti kintamų sąnaudų struktūrą, ieškoti galimybių jas mažinti siekiant gauti didesnį pelną.

Parengta pagal Zarasų r. respondentinių ūkių analizę.

Zarasų r. biuro ekonomikos konsultantė Gražina Filipavičienė