Naujienos

Šilutės r. 2018 m. atrinkti 27 respondentai, kurie sutiko pateikti savo ūkių apskaitos duomenis į ES Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT). Didžiąją dalį atrinktų respondentų sudarė gyvulininkystės ūkiai (89 proc.), o kitą dalį – augalininkystės (11 proc.). Toks ūkių pasiskirstymas įrodo, kad Šilutės r. vyrauja smulkūs ir vidutiniai gyvulininkystės ūkiai.

Ūkių finansinei analizei pasirinkti du pagrindiniai rodikliai, kurie gali parodyti ūkio ekonominę ir finansinę situaciją. Tai grynojo pelningumo rodiklis, kuris  rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Ir skolos rodiklis, kuris rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, t. y. kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą.

Kaip matoma iš pateikto grafiko, analizuojamu laikotarpiu aukštesnis grynojo pelningumo rodiklis buvo gyvulininkystės ūkių. Nors pastebėta, kad 2018 m. grynojo pelningumo rodiklis ir gyvulininkystės ūkiuose sumažėjo. Mažėjimui įtakos turi grynojo pelno mažėjimas, kurį lemia padidėjusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Lyginant šį rodiklį, 2018 m.  pastebimas mažiausias skirtumas tarp augalininkystės ir gyvulininkystės ūkių. Augalininkystės ūkiuose tiriamu laikotarpiu grynojo pelningumo rodiklis svyravo ir mažiausią reikšmę pasiekė 2017 metais.

Analizuojant skolos rodiklio pokyčius tiriamu laikotarpiu, pastebėta, kad gyvulininkystės ūkiuose skolos rodiklis didėjo, o augalininkystės ūkiuose mažėjo. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama daugiau finansinės rizikos, tuo sunkiau susiklosčius nepalankioms sąlygoms vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą. Apibendrinant galima teigti, kad analizuojamuose ūkiuose skolos rodiklis neviršijo rekomenduojamos normos, todėl galima sakyti, kad Šilutės r. respondentiniai ūkiai nesusidūrė su finansiniais sunkumais, ir skolomis finansuota tik sąlyginai nedidelė dalis turimo turto.

Liginti pieninių karvių produktyvumo rodikliai

Šilutės r. vyrauja pienininkystės ūkiai, todėl pasirinkta lyginti pieno primilžį iš vienos karvės su Lietuvos vidutiniu primilžiu. Kaip matome iš pateikto grafiko, visu analizuotu laikotarpiu Šilutės r. vidutinis primilžis iš karvės sumažėjo nuo 5,4 iki 5,1 tonos. Kai tuo metu visos Lietuvos respondentinių ūkių primilžio vidurkis didėjo ir 2018 m. siekė 5,9 t iš karvės. Svarbu paminėti ir tai, kad 2018 m. pastebimas didžiausias atotrūkis tarp Šilutės r. ir Lietuvos respondentinių ūkių vidutinio primilžio iš karvės. Sumažėjęs vidutinis primilžis iš karvės Šilutės r. galėjo turėti įtakos ir anksčiau aptarto grynojo pelningumo rodiklio sumažėjimui gyvulininkystės ūkiuose. Primelžiant mažiau pieno, gaunama mažiau pajamų. Tai turi neigiamo poveikio gyvulininkystės ūkių vystymui ir plėtrai. Kiekvienam ūkiui svarbu gauti daugiau pajamų iš vykdomos veiklos, kad būtų galima padengti susidariusias ūkio išlaidas ir gauti bent minimalų pelną.

3 pav. Karvių produktyvumo analizė 2016–2018 m., t

Smulkūs ir vidutiniai pienininkystės ūkiai užima didžiausia dalį Šilutė r., todėl yra svarbu rūpintis auginamų gyvulių sveikata, produktyvumu, nes tai leidžia pasiekti geresnių finansinių ir ekonominių rezultatų.

ŪADT – tai ūkių apskaitos duomenų tinklas, kurio pagrindinis tikslas pagal pateiktus ūkių statistinius duomenis įvertinti ūkių ekonominę ir finansinę situaciją. Lietuva Europos Komisijai yra įsipareigojusi pateikti apie 1000 respondentinių ūkių duomenų.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šilutės r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas Simona Brokoriūtė

www.agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi