Lietuva įsipareigojusi Europos Komisijai kasmet teikti 1000 respondentinių ūkių duomenis. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsakingi už duomenų surinkimą bei apdorojimą.
Į ŪADT patenka ne atsitiktiniai ūkiai, o pagal nustatytus požymius reprezentuojantys šalies visumą. Ūkių struktūros tyrimams naudojama vienoda ES metodika, kuri remiasi dviem pagrindiniais rodikliais: ūkių ekonominiu dydžiu ir ūkio tipu, rodančiu specializaciją. Visi duomenys buvo surinkti iš ūkininkų, tvarkančių buhalterinę apskaitą dvejybine arba supaprastintąja sistema, užtikrinant šių duomenų konfidencialumą. Anketoje nėra ūkininko pavardės, kiekvienas ūkis turi savo kodą, skelbiami tik agreguoti duomenys, rodantys ūkių grupių vidutinius rezultatus.
Pasvalio r. į ŪADT pateikti 32 ūkių duomenys
Rajone vyrauja augalininkystės ūkiai. Jie anketas teikia jau daug metų. Mažai keičiasi ir analizuojamuose ūkiuose auginami augalai. Daugiausia auginta kviečių, miežių, pupų, rapsų ir žirnių. Remiantis 2017 m. Pasvalio r. respondentinių ūkių analizės duomenimis, vidutinis augalų derlingumas ūkiuose buvo: kviečių – 5,85 t/ha, miežių – 3,91 t/ha, pupų – 4,71 t/ha, rapsų – 2,68 t/ha, žirnių – 4,13 t/ha.
1 pav. Derlingumo palyginimas, t/ha
Pateiktoje diagramoje matome, kad 2017 m. gautas didžiausias kviečių derlingumas – 5,85 t/ha. Tuo metu Lietuvos respondentiniuose ūkiuose kviečių vidutinis derlingumas buvo 5,27 t/ha, miežių – 3,91 t/ha ir tai 0,24 t/ha mažiau nei Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis. Pupų ir žirnių derlingumas buvo didesnis už Lietuvos ūkių vidurkį. Pupų derlingumas didesnis – 0,79 t/ha, žirnių – 0,81 t/ha. Pasvalio r. ūkininkai 2017 m. gavo 0,64 t/ha mažesnį rapsų derlių, palyginus su Lietuvos respondentinių ūkių vidurkiu.
Produkcijos supirkimo kainos 2015–2017 m. laikotarpiu kilo. Žemiau pateiktoje diagramoje matyti, kad Pasvalio r. ūkininkai daugiausia ūkiuose užaugintos produkcijos supirkėjams pardavė aukštesne kaina nei dauguma Lietuvos ūkininkų. Tik rapsai parduoti 1,75 Eur/t žemesne kaina. Tai leidžia daryti išvadą, kad Pasvalio r. ūkininkai atidžiau nagrinėja esamą rinkos situaciją ir derlių parduoda daugiau už parduodamą produkciją mokantiems supirkėjams.
2 pav. Pardavimo kainų palyginimas, Eur/t
Pasvalio r. respondentų grynasis pelningumas 2017 m. buvo 0,35. Tuo metu Lietuvos mastu – 0,38. Palyginus 2017 m. su 2016 m., Pasvalio r. respondentų grynasis pelningumas padidėjo 0,03. Gauta reikšmė reiškia, kad Pasvalio r. respondentų 1 pardavimo pajamų euras 2017 m. uždirbo 0,03 Eur mažiau pelno, palyginti su visos Lietuvos respondentais, tačiau 0,03 Eur daugiau nei 2016 metais.
Labai svarbus ūkio finansinei analizei yra grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklis, rodantis ūkio gebėjimą gauti pelno negaunat išmokų. Lietuvos respondentų reikšmė – 0,05, o Pasvalio r. – 0,15. Galima daryti išvadą, kad Pasvalio r. respondentai mažiau priklausomi nuo tiesioginių išmokų.
Analizuojant mokumo rodiklių grupei priklausantį skolos rodiklį, matyti, kad Pasvalio r. respondentų skolos sudaro 29 proc., Lietuvos respondentų – 23 proc. Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, t. y., kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduojama, kad ūkio skolos nesudarytų daugiau nei 50 proc. viso ūkio turto. Gauta rodiklio reikšmė parodė, kad ir Pasvalio r., ir visos Lietuvos respondentai 2017 m. patyrė mažiau finansinės rizikos ir susiklosčius nepalankioms sąlygoms būtų gebėję įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus.
Apibendrinant galima teigti, kad Pasvalio r. respondentinių ūkių 2017 m. ūkinės veiklos rezultatai ir finansiniai rodikliai yra labai geri. Atlikus šio rajono respondentinių ūkių rezultatų analizę ir palyginus su šalies vidurkiu 2017 m., matyti, kad jie mažai skiriasi, o kai kuriais atvejais yra ir aukštesni.
Parengta pagal 2017 m. Pasvalio r. respondentinių ūkių duomenis.
Pasvalio r. biuro ekonomikos konsultantė Ramunė Vaitekūnienė
Naudinga vaizdo informacija
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
© 2025 LŽŪKT
Visos teisės saugomos
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę
ir grafinę informaciją, videomedžiagą
naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti,
platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo
tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |