Naujienos

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – vieninga informacinė sistema, kurioje kaupiami duomenys apie prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą, jų pajamų lygį. Remiantis šiais duomenimis, formuojama Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika. Mažeikių r. į ŪADT 2017 m. atrinkta 30 ūkių.

Mažeikių r. vyrauja augalininkystės ūkiai ir tik apie trečdalis yra mišrūs. Dalis mišrių ūkių dėl nestabilios pieno supirkimo kainos atsisako pienininkystės ir didina pardavimus augindami ir realizuodami mėsinius galvijus.

Augalininkystė

Augalininkystės ūkiuose daugiausia auginama tradicinių grūdinių augalų (kviečių, miežių, žirnių, rapsų). Jų derlingumą lygindami su Lietuvos respondentinių ūkių derlingumo vidurkiu, matome, kas jis, lyginant augalus, šiek tiek aukštesnis arba žemesnis. Kadangi rajono žemės nevienodo derlingumo ir struktūros, vieniems augalams jos tinkamesnės, kitiems – mažiau tinkamos.

1 lentelė. Grūdinių augalų vidutinis derlingumas, t/ha

Gyvulininkystė

Pieno ūkių vidutinis primilžis iš karvės 2015–2017 m. laikotarpiu mažėjo (1 pav.). Šie ūkiai traukiasi, mažiau investuoja į žemės ūkio techniką ir įrangą, skirtą pienininkystės ūkiams, kuri turi tiesioginės įtakos primilžio didėjimui. Kaip minėta aukščiau, pieno ūkiai pamažu didina mėsinių galvijų skaičių.

1 pav. Vidutinis primilžis iš karvės, t

Ekonominiai rodikliai   

Kiekvienam ūkiui vykdant ūkinę komercinę veiklą, svarbu analizuoti finansinius rodiklius, kurie leidžia priimti sprendimus vykdant ūkių plėtrą, investuojant ir skolinantis iš finansinių institucijų. Analizuojami keli pagrindiniai finansiniai rodikliai: grynasis pelningumas, grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis), skolos rodiklis.

2 pav. Grynasis pelnas, proc.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek pelno uždirba 1 pardavimo euras. 2 pav. matyti, kad Mažeikių r. respondentinių ūkių pelningumo rodiklis 2015–2016 m. buvo žemesnis nei vidutinis Lietuvos ūkių. 2017 m. jis 2 proc. padidėjo, nes 2017 m. Mažeikių r. ūkininkai mažiau nukentėjo nuo liūčių nei kiti tolėliau esantys rajonai.

3 pav. Grynasis pelnas (be dotacijų, susijusių su pajamomis), proc.

Taip pat svarbu analizuoti grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodiklį, nes ne mažą dalį žemės ūkio veiklą vykdančių subjektų pajamų sudaro tiesioginės išmokos už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus ir gyvulius. Koks būtų žemės ūkio veiklą vykdančių subjektų grynojo pelningumo rodiklis, jei pasikeistų bendroji Europos Sąjungos žemės ūkio politika ir nebebūtų mokamos dotacijos? Ar tai vis dar būtų pelningas verslas? 3 pav. matyti, kad Mažeikių r. respondentinių ūkių vidutinis grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų, susijusių su pajamomis, didesnis nei vidutinis Lietuvos, todėl ūkiai galėtų ir toliau vykdyti veiklą.

Skolos rodiklis rodo, kokia turto dalis finansuojama skolomis. Norint vykdyti ūkių plėtrą, būtina skolintis, tačiau turi būti tinkama rizika. Laikoma, kad rodiklio reikšmė neturėtų viršyti 0,6.

4 pav. Skolos rodiklis

Analizuodami 4 pav. duomenis, matome, kad Mažeikių r. ūkininkai skolinasi atsakingai ir jų vidutinis skolos rodiklis mažesnis nei vidutinis Lietuvos respondentinių ūkių rodiklis.

Apibendrinant galime teigti, kad Mažeikių r. žemės ūkio veiklą vykdantys subjektai dirba pakankamai našiai, pelningai, investuoja ir skolinasi įvertinę visą galimą riziką.

Mažeikių r. biuro ekonomikos konsultantė Irma Barauskė

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi