Naujienos

Miškininkystės konsultantų vaidmuo – esminis siekiant sveikų ir atsparių miškų. Tačiau Europoje miškininkystės paslaugos vis dar nepakankamai išvystytos. Joms trūksta geografinio pasiekiamumo, inovatyvumo, o integracija į žemės ūkio žinių sistemas – silpna. Tarptautinis projektas „FORADVISE“ siekia tai keisti, kuriant Europos miškininkystės konsultavimo tinklą. Projekte dalyvauja ir Lietuvos ekspertai – LŽŪKT Inovacijų paramos tarnybos ir Miškininkystės paslaugų biuro specialistai. 

Ispanijoje, Žironos mieste, vykusiame projekto „FORADVISE“ susitikime dalyvavo miškininkystės konsultavimo institucijų atstovai iš 22 Europos šalių. Tarp jų Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos inovacijų paramos specialistas Justas Mingaila ir vyriausiasis miškininkystės specialistas Mindaugas Malaškevičius. 

Įgyvendinant projektą „FORADVISE“, siekiama bendro tikslo – sukurti Europos miškininkystės konsultavimo organizacijų tinklą, skirtą remti miškų sektoriaus modernizavimą, ir prisidėti prie Europos Sąjungos bei nacionalinių politikos tikslų įgyvendinimo. Šį tinklą numatoma integruoti į nacionalines ir regionines AKIS (ŽŪŽIS) sistemas, užtikrinant efektyvią žinių sklaidą. 

Taip pat numatoma išbandyti moksliniais tyrimais pagrįstus, inovatyvius miškininkystės konsultavimo metodus, sukurti mokymosi modulius ir nuotolinius kursus miškininkystės konsultantams. 

„Projekto „FORADVISE“ renginiai ir veikla apima penkerius metus. Pirmaisiais kiekviena šalis, tarp jų ir mes, organizuosime vadinamas nacionalines konsultavimo dirbtuves. Jose projekte dalyvausiantys miškininkystės konsultantai ir ekspertai pristatys projekto tikslus, veiklą ir numatomą naudą. Remiantis šių dirbtuvių duomenimis, bus planuojama projekto plėtra“, – sakė J. Mingaila. 

Projekte numatytos penkios preliminarios teminės darbo grupės: klimato kaitos švelninimas ir miškų apsauga; artima gamtai miškininkystė ir biologinės įvairovės išsaugojimas; medienos perdirbimas ir panaudojimas; daugiatikslis miškų valdymas ir naujos miško panaudojimo galimybės; agromiškininkystė bei nemedieniniai miško produktai. Kiekvienai darbo grupei paskirti koordinuojantys partneriai, kurie sukurs skaitmenines diskusijų erdves ir užtikrins žinių redagavimą, pateikimą bendroje platformoje. 

Iš viso suplanuota per 20 skirtingų renginių – daug bendrųjų ir praktikos bendruomenių susitikimų, teminių seminarų, tarptautinių patariamųjų dirbtuvių. Kasmet bus organizuojamos generalinės asamblėjos. 

Pabrėžiama ekspertų įsitraukimo svarba – jie turi padėti įgyvendinti projektą, užtikrinti atitiktį ES miškų, aplinkosaugos ir klimato politikoms, taip pat palaikyti dialogą tarp miškų savininkų, paslaugų teikėjų, politikos formuotojų, mokslo, finansų ir pramonės atstovų. 

Pristatyta Katalonijos miškininkystės asociacijos veikla 

Susitikimo dalyviams pristatyta miškininkystės asociacija „CFC“. Ji yra viena iš pagrindinių organizacijų Katalonijoje, atstovaujanti privačių miškų savininkams ir siekianti skatinti tvarų miškų valdymą. Vienas iš svarbiausių tikslų – asociacijos narių konkurencingumo didinimas medienos ir nemedieninių miško išteklių rinkoje, žinių sklaida, mokymai ir konsultavimas, siekiant gerinti miškininkystės produktyvumą, skatinti aplinkai palankią veiklą. 

Organizacija nuolat rengia mokymus, apimančius temas nuo tvaraus miškų tvarkymo ir biologinės įvairovės apsaugos iki gaisrų rizikos valdymo, teisinių sistemų, technologinių sprendimų miškininkystėje, medieninių ir nemedieninių miško išteklių valdymo. Mokymai vyksta kiekvieną pavasarį. Vienoje sesijoje mokosi apie 300 dalyvių. Jie vyksta grupelėmis po 40 dalyvių. Dažniausiai organizuojami miške. Iš pradžių lauko dienas organizuodavo patys miškų savininkai, dabar vis daugiau jų organizavimas finansuojamas įgyvendinant projektus. 

Žinių sklaida grindžiama atliekant mokslinius tyrimus, skelbiant publikacijas, įgyvendinant demonstracinius projektus bei organizuojant diskusijų forumus. Mokymams pasibaigus, išleidžiamas kasmetinis leidinys. Taip pat „CFC“ teikia individualias konsultacijas apie miško planavimą, techninę ir finansinę pagalbą bei investicines galimybes. 

Katalonijos miškininkystės asociacija aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, finansuojamuose ES, bendradarbiauja su miškininkystės organizacijomis ir rengia pažintines keliones, siekdama perimti gerąją patirtį. 

Dėmesys nemedieniniams miško ištekliams 

Katalonijoje pačiai paplitęs nemedieninių miško išteklių, t. y. kamštinio ąžuolo žievės ir pušų sakų rinkimas Tai puikus būdas gauti finansinės naudos iš miško, jo nekertant, arba kertant kiek galima vėliau. 

Susitikimo dalyviai apsilankė įmonėje „Quality Suber“, veikiančioje apie 75 metus. Bendradarbiaudama su miško savininkų asociacija, ji superka kamštinio ąžuolo žievę ir drauge su „CFC“ sistemingai užtikrina efektyvų ir kokybišką gamtos išteklių naudojimą. 

Kamštinio ąžuolo žievė renkama maždaug kas 14 metų. Medis nesužalojamas, nulupamas tik viršutinis negyvo audinio sluoksnis. Kada pradedama lupti žievę, priklauso nuo medžio skersmens ir žievės būklės. Medis turi būti mažiausiai 21 cm skersmens, tokie dažniausiai būna 65–68 metus augę kamštiniai ąžuolai. Prastose sąlygose augantys ąžuolai tinkamos žievės neužaugina, todėl medžius reikia retinti ir prižiūrėti. 

Žievės kaina priklauso nuo kokybės klasės, kuri vertinama pagal storį (turi būti optimalus kamščių gamybai, per plona arba per stora žievė tinka tik klijuotiems gaminiams). Labiausiai žievės kokybę gadina grybinės infekcijos. Tokia žievė netinka kamščiams gaminti. Šiuo metu žievės supirkimo kaina – nuo 1000 iki 3000 Eur/t. 

„Lauko dienos metu įsitikinome, kad nemedieniniai miško ištekliai – reikšminga alternatyva įprastinei miškininkystei. Renkant kamštinių ąžuolų žievę, iš miško gaunama daugiau finansinės naudos nei vien tik iš medienos, nedarant žalos medžiui ir palaikant ilgalaikes, nesuardytas miško ekosistemas“, – teigė dr. J. Mingaila. 

Plaukuotųjų ąžuolų augavietėje 

Plaukuotieji ąžuolai auginami kalnuose esančiame miško sklype. Jį prižiūri mokslo darbuotojai, kurie matuoja medžius ir atlieka mokslinius tyrimus, siekdami sužinoti, kaip efektyviau užauginti aukštos kokybės medieną.

Taip siekiama išspręsti ilgametę regiono problemą – pagerinti medienos kokybę, nes specifinėse sąlygose augantys kitų rūšių medžiai medienos perdirbimo pramonei dažnai netinkami ir naudojami tik kurui. 

Projektas jungia bendraminčius 

Projekto „FORADVISE“ susitikimų metu norą bendradarbiauti su LŽŪKT išsakė Latvijos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Miškininkystės konsultavimo paslaugų centras. Vizitas jau planuojamas. Numatyta dalintis patirtimi medžiojamos faunos populiacijų reguliavimo, kaip vienos iš miškų apsaugos priemonės, klausimais, bus pristatomos LŽŪKT Miškininkystės paslaugų biuro teikiamos paslaugos, aptariama miškininkystės situacija Lietuvoje. 

Pagal J. Mingailos komandiruotės ataskaitą parengė Jolanta Dalia Abarienė, LŽŪKT redaktorė

Susitikimo organizatorių ir J. Mingailos nuotraukos