Naujienos

Augalams prieinamas azotas natūraliai dirvožemyje atsiranda skaidantis organinėms medžiagoms, taip pat biologinės azoto fiksacijos metu bei per atmosferos kritulius. Dirvožemyje esančio azoto nepakanka planuojamiems žemės ūkio augalų derliams išauginti, todėl būtina tręšti azotinėmis mineralinėmis trąšomis. Kodėl dirvožemyje reikia nustatyti mineralinio azoto kiekį? Konsultuoja Rimas Magyla, LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus vadovas.

Mineralinio azoto kiekio dirvožemyje nustatymas leidžia tiksliau suplanuoti tręšimą azotinėmis trąšomis pavasarį. Tyrimai rodo, kad žemės ūkio augalams azoto trąšų normas skaičiuojant pagal mineralinio azoto kiekį, sutaupoma 10–20 proc. azoto trąšų. O laukuose, kur mineralinio azoto kiekis yra didelis ar labai didelis, sutaupoma kur kas daugiau – net 30–60 procentų.

Dirvožemyje mineralinis azotas egzistuoja amonio jonų (NH₄⁺) ir nitratų (NO₃⁻) formoje. Mineralinio azoto (Nmin) kiekis dirvožemyje metų eigoje kinta, tai priklauso nuo dirvožemio savybių, klimatinių veiksnių (temperatūros, kritulių kiekio) tręšimo ir naudojamos agrotechnikos. Kuo dirvos temperatūra aukštesnė, tuo greičiau vyksta dirvožemio organinės medžiagos mineralizacija. Jos metu iš yrančios organinės medžiagos atpalaiduojamas mineralinis azotas, formuojantis azoto sankaupas dirvožemyje.

Mineralizacijos procesas suaktyvėja, kai dirvos temperatūra pasiekia 10 °C. Didesnis kritulių kiekis azotą išplauna į gilesnius dirvožemio sluoksnius, ypač kai per trumpą laiką iškrenta 30 mm kritulių ir daugiau.

Nitratinio azoto nutekėjimas dirvožemyje intensyviau vyksta lengvesnėse dirvožemiuose dėl silpnesnio smėlingų dirvožemių sugebėjimo išlaikyti vandenį. Į 30 cm gylį nitratai nusiplauna, kai molinguose dirvožemiuose iškrenta ~ 100 mm, priemoliuose ~ 60 mm, smėlinguose ~ 30 mm kritulių. Amonio azotas yra mažiau judrus nei nitratinis azotas, todėl jo išplovimas į 30 cm dirvožemio sluoksnį galimas, esant dvigubai didesniems kritulių kiekiams.

Dirvožemio mineralinio N tyrimas ir tręšimo azoto trąšomis korekcija

Dirvožemyje mineralinį azotą geriausia tirti anksti pavasarį, dar nesušilus dirvožemiui, kai dirvožemio temperatūra neviršija 8 °C. Kovo 16 dieną vidutinė dirvožemio temperatūra (0–10 cm gylyje) įvairiuose šalies rajonuose siekė nuo 1 iki 2,4 °C, 60 cm gylyje – 2–3,5 °C (www.ikmis.lt). Artimiausiu laiku prognozuojami vėsūs orai, tad mineralinio azoto tyrimui laikas labai tinkamas.

Norint sužinoti mineralinio azoto kiekį dirvožemyje ir pagal jį koreguoti azotinių trąšų normas, svarbus mineralinio azoto dirvožemyje ištyrimo gylis. Pagal LAMMC mokslininkų rekomendacijas bei „Vieningą tręšimo planų sudarymo metodiką“ mineralinio azoto kiekis tiriamas 0–60 cm gylyje, jungtinį ėminį imant iš 8–12 ha ploto (mažesniuose plotuose – iš 3–4 ha ploto).

Ištyrus mineralinį azotą dirvožemyje, jo kiekį galima vertinti vadovaujantis LAMMC siūloma mineralinio azoto kiekio dirvožemyje vertinimo lentele (1 lentelė).

Straipsnio tęsinį skaitykite agroakademija.lt