Naujienos

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos ir Lietuvos miškų savininkų asociacijos organizuotoje konferencijoje „2025 m. miškininkystės aktualijos privačių miškų savininkams – iššūkiai ir galimybės“ miškininkystės sektoriaus, kontroliuojančių institucijų atstovai privačių miškų savininkams pristatė teisės aktų pokyčius, ES paramos galimybes ir kitas aktualijas.

Miškininkų bendruomenė dažnai susitinka aptarti jiems svarbių klausimų. Šįkart konferencija miškininkystės tematika pirmą kartą organizuota Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje. Jos  iniciatoriai – Miškininkystės paslaugų biuras, darniai bendradarbiaujantis su Lietuvos miškų savininkų asociacija.

Konferenciją pradėjęs Konsultavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Rimtautas Petraitis dėkojo pritarusiems idėjai suburti miškų benruomenę – bedraminčius, kurie turi vieni kitiems ką pasakyti.

„Miškas – svarbi  ekonominės, socialinės, aplinkosaugos sferos dalis. Mes taip pat dirbame miškininkystės srityje, pusė mūsų klientų turi miško. Ūkininkavimas ir miškininkystė labai glaudžiai susiję“, – sakė R. Petraitis.

Apie pokyčius ir iššūkius

Šiuo metu Lietuvoje yra 800 tūkstančių privačių miškų savininkų ir jų šeimų narių. Lietuvos miškų savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis akcentavo, kad iššūkių jiems pakankamai daug. Esminiais Lietuvoje jis įvardijo požiūrį į miško šeimininką, kompensavimo už ūkinės veiklos ir nuosavybės apribojimus, mokesčių sistemos, veiklos gyvybingumo ir konkurencingumo užtikrinimo, miško vertės ir sveikatingumo išlaikymo iššūkius.

Pasak A. Gaižučio, prisideda ir Europos Sąjungos dokumentai, kurie reglamentuoja miškų sektoriaus veiklą, tai yra  Žaliasis „susitarimas“, Gamtos atkūrimo reglamentas, Miškų strategija ir kiti.

„Privačių miškų savininkams labai daug apribojimų, todėl reikia būti susitelkusiems. Mes turime teises ir jos turi būti gerbiamos. Darnus santykis tarp žmonių veda prie darnių sprendimų miškuose“, – apibendrino A. Gaižutis.

Pristatytos strateginio plano priemonės

Su miškais susijusias Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane numatytas intervencines priemones komentavo Žemės ūkio ministerijos Išmokų už plotus skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Smilgaitytė.

Šiais metais numatoma remti miško veisimą, atkūrimą, jo priežiūrą ir apsaugą, taip pat jaunuolynų ugdymą.

S. Smilgaitytė išsamiai pristatė kiekvienoje priemonėje numatytas tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus, atsakė į konferencijos dalyviams kilusius klausimus. 

Pareiškėjų klaidos

Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento direktorė Genovaitė Beniulienė akcentavo, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa baigiama, todėl projektai turi būti užbaigti ne vėliau kaip iki 2025 m. rugsėjo 30 dienos.   

G. Beniulienė įvardijo dažniausiai pasitaikančias mišką veisiančių pareiškėjų klaidas: pamirštama deklaruoti Tiesioginių išmokų paraiškoje įveistą miško plotą, kasmet pateikti NMA nereikšmingos pagalbos gavėjams taikomų reikalavimų atitikimą patvirtinantį klausimyną, miško įveisimo dokumentai nepateikiami per įgyvendinimo taisyklėse numatytą 10 d. terminą po miško įveisimo.

„Kas planuojama paraiškoje, tas tampa įsipareigojimais. Išimtines aplinkybes reikia pagrįsti dokumentais. Mes nenorime taikyti sankcijų“, – sakė G. Beniulienė.

Apie savaiminukų išsaugojimą

Dar viena galimybė yra rugsėjį numatytas Aplinkos projektų valdymo agentūros kvietimas teikti paraiškas pagal priemonę „Medžių savaiminukų išsaugojimas ir įtraukimas į miško žemės apskaitą“. Šiuo metu numatytas paramos taisykles pristačiusi LŽŪKT Miškininkystės paslaugų biuro vadovė Vita Ivaškevičienė kvietė konferencijos dalyvius www.geoportal.lt ir www.amvmt.lt pasitikrinti, ar turi potencialaus miško.

V. Ivaškevičienė nurodė, ką reikėtų daryti, jei sklypas pažymėtas kaip žemė, apauganti mišku ar potencialus miškas, ir siekiama gauti paramą.

Bėda – ževėgraužio tipografo plitimas

Apie Lietuvos miškų sanitarinę būklę kalbėjęs Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyrius vyriausiasis specialistas Kęstutis Grigaliūnas didžiausia bėda įvardijo egles naikinančio ževėgraužio tipografo padarytą žalą. Dėl jo pažeidimų nurašyta net apie 70 proc. medynų, iš jų 121 (175 ha) privačiuose miškuose. Šie kenkėjai plinta visoje Lietuvoje, o gausiausiai išplitę šalies pietuose. 

K. Grigaliūnas pripažino, kad klimatui šylant, eglėms augti sąlygos darosi vis sunkesnės. Jis ragino stebėti savo miškus, ypač juose augančias egles. 

Europos miškininkystės konsultantų tinklas 

Bendriems darbams ir miškų problemoms spręsti buriasi Europos miškininkystės konsultantai. Apie jų tinklą FOREXT informavo LŽŪKT Inovacijų paramos tarnybos specialistas Justas Mingaila. Konsultavimo tarnyba yra šio tinklo narė, atstovaujanti Lietuvai Europos miškų instituto projekte „FORADVISE Miškininkystės klausimais konsultuojančių organizacijų tinklas Europoje“.

Pasak J. Mingailos, nors dabar projekte dalyvauja tik Konsultavimo tarnyba, ateity bus kviečiamos prisijungti ir kitos Lietuvoje dirbančios su mišku susijusios organizacijos, mokslininkai.

Autorė Jolanta Dalia Abarienė, LŽŪKT redaktorė

Filmuota konferencijos medžiaga.